Pasaulinės dienos be tabako proga Europos Komisija paskelbė savo Eurobarometras 2017 m apie " europiečių požiūris į tabaką ir elektronines cigaretes“. Ataskaitos įžangoje Komisija teigia, kad tabako vartojimas tebėra pagrindinis išvengiamas pavojus sveikatai Europos Sąjungoje ir kasmet sukelia 700 000 mirčių. Apie 50 % rūkančiųjų miršta per anksti, todėl vidutiniškai prarandama 14 gyvenimo metų. Be to, rūkaliai taip pat dažniau serga tam tikromis ligomis dėl tabako vartojimo, įskaitant širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligas.
EUROBAROMETRAS: DĖL PADĖTIS EUROPOS SĄJUNGOJE
Europos Sąjunga ir jos valstybės narės stengėsi sumažinti tabako vartojimą imdamosi įvairių priemonių, įskaitant tabako gaminių reguliavimą, tabako gaminių reklamos ribojimą, aplinkos be dūmų sukūrimą ir tabako kontrolę.
Kai kurios iš naujausių iniciatyvų apima peržiūrėtą Tabako gaminių direktyvą, kuri valstybėse narėse pradėta taikyti 20 m. gegužės 2016 d. Direktyvoje numatytos įvairios priemonės, įskaitant ryškius vaizdinius įspėjimus apie pavojų ant cigarečių pakelių ir suktimojo tabako, taip pat cigarečių ir cigaretėms sukti skirto tabako, turinčio būdingų skonių, draudimas. Tabako gaminių direktyvos tikslas – palengvinti vidaus rinkos veikimą ir kartu apsaugoti visuomenės sveikatą, o ypač apsaugoti visuomenę nuo žalingo tabako vartojimo poveikio, taip pat padėti rūkantiems mesti.
Europos Komisija reguliariai atlieka visuomenės nuomonės apklausas, siekdama stebėti europiečių požiūrį į įvairius su tabaku susijusius klausimus. Ši apklausa yra naujausia iš serijos, atliekamos nuo 2003 m., o paskutinis tyrimas atliktas 2014 m. Bendras šių tyrimų tikslas – įvertinti rūkymo paplitimą ir tabako dūmų poveikį tam tikrose vietose, siekiant ištirti rūkymo priežastis. siekiant padėti nustatyti priemones, kurios galėtų sumažinti rūkančiųjų skaičių ES. Be šių bendrų temų, šiame tyrime taip pat nagrinėjamas elektroninių cigarečių (elektroninių cigarečių) naudojimas ir reklama.
EUROBAROMETRAS: KOKIOS IŠVADOS EUROPOS SĄJUNGOS RŪKAntiems 2017 M.?
Prieš nagrinėdami pagrindinę mus dominančią temą, ty elektroninę cigaretę, pažvelkime į šio Eurobarometro duomenis apie rūkymą. Pirma, mes to išmokstame bendra rūkančiųjų dalis Europos Sąjungoje išliko stabili (26 proc.) nuo paskutinio barometro 2014 m.
- Ketvirtis (26%) apklaustųjų yra rūkaliai (tiek pat, kaip ir 2014 m.), o 20% – buvę rūkaliai. Daugiau nei pusė (53%) niekada nerūkė. Vartojimo augimas 15-24 metų amžiaus grupėje stebimas nuo 2014 m. (nuo 24 proc. iki 29 proc.).
– Visoje ES yra didelių vartojimo skirtumų, o Pietų Europoje vis didesnis rūkymo lygis. Daugiau nei trečdalis respondentų Graikijoje (37 proc.), Bulgarijoje (36 proc.), Prancūzijoje (36 proc.) ir Kroatijoje (35 proc.) rūko. Kita vertus, rūkančiųjų dalis Švedijoje siekia 7 proc., o Jungtinėje Karalystėje – 17 proc.
– Vyrai (30 proc.) dažniau rūko nei moterys (22 proc.), taip pat 15–24 metų žmonės (29 proc.), palyginti su 55 metų ir vyresniais (18 proc.).
– Daugiau nei 90 % rūkančiųjų kasdien vartoja tabaką, dauguma renkasi jau paruoštus cigarečių pakelius. Kasdien rūkaliai surūko vidutiniškai 14 cigarečių per dieną (14,7 cigarečių 2014 m., palyginti su 14,1 2017 m.), tačiau tarp šalių yra pastebimų skirtumų.
– Dauguma rūkančiųjų pradeda rūkyti iki 18 metų ir meta rūkyti sulaukę pilnametystės. Daugiau nei pusė (52 proc.) rūkančiųjų šį rūkymo įprotį išsiugdė iki 18 metų amžiaus, kuris Europoje nedaug skiriasi. Daugeliu atvejų (76 proc.) rūkaliai toliau rūko mažiausiai 10 metų nuo pradėjimo.
– Dauguma buvusių rūkalių meta rūkyti būdami vidutinio amžiaus: arba nuo 25 iki 39 metų (38 proc.), arba nuo 40 iki 54 metų (30 proc.). Daugiau nei pusė (52 %) dabartinių rūkalių bandė mesti rūkyti, o Šiaurės Europos gyventojai dažniau bandys mesti rūkyti nei jų kolegos iš pietų Europos. Didžioji dalis (75 proc.) tų, kurie bandė ar jiems pavyko mesti rūkyti, nesinaudojo pagalbos mesti rūkyti., tačiau įvairiose šalyse jis svyruoja nuo 60 % respondentų JK iki 90 % Ispanijoje.
Kalbant apie „Snus“, jis vartojamas labai mažai, išskyrus Švediją, kur jis leidžiamas kitur, be to, šalyje 50% respondentų teigia jau išbandę.
EUROBAROMETRAS: E-CIGAREČIŲ NAUDOJIMAS EUROPOS SĄJUNGOJE
O kaip dėl šio 2017 m. Eurobarometro duomenų apie elektronines cigaretes? Visų pirma svarbi informacija yra ta, kad nuo 2014 m. padidėjo bent jau bandžiusiųjų elektroninę cigaretę dalis (15 proc., palyginti su 12 proc. 2014 m.).
– Respondentų, kurie šiuo metu naudoja elektronines cigaretes, dalis (2 proc.) išliko stabili nuo 2014 m.
– Kiek daugiau nei pusė (55 proc.) apklaustųjų mano, kad elektroninės cigaretės kenkia jų vartotojų sveikatai. Ši dalis nuo 2014 m. šiek tiek padidėjo (+3 procentiniais punktais).
– Dauguma elektroninių cigarečių vartotojų bandė pažaboti rūkymą, tačiau tai pavyko tik mažumai.
Dauguma (61 proc.) elektronines cigaretes pradėjo vartoti siekdami pažaboti tabako vartojimą. Kiti taip pasielgė, nes manė, kad elektroninės cigaretės yra sveikesnės (31 proc.) arba pigesnės (25 proc.). Tik nedidelė mažuma (14%) teigė, kad visiškai metė rūkyti dėl elektroninių cigarečių vartojimo, 10% teigė metę rūkyti, bet vėl pradėjo rūkyti, o 17% teigė, kad sumažino tabako vartojimą, be to, norėdami mesti rūkyti.
Apie 44% respondentų yra matę elektroninių cigarečių reklamą, tačiau tik 7% jas matė dažnai. Šie skelbimai ryškiausi JK (65 %) ir Airijoje (63 %).
Dauguma (63 proc.) pritaria tam, kad būtų uždrausta naudoti elektronines cigaretes ten, kur jau galioja draudimas rūkyti, Suomijoje (8 proc.) ir Lietuvoje (10 proc.) šis skaičius išaugo iki beveik 79 iš 78 respondentų. Santykinė dauguma pasisako už „paprastų pakuočių“ įvedimą (46 proc. už prieš 37 proc. prieš) ir už draudimą eksponuoti prekybos vietose (56 proc. prieš 33 proc.) ir pasisako už kvapiųjų medžiagų uždraudimą elektroninių cigarečių (40 % už ir 37 % prieš).
Socialiniai-demografiniai parametrai
Apie respondentus, kurie jau bandė elektronines cigaretes:
– Vyrai (17 proc.) šiek tiek dažniau nei moterys (12 proc.) sako, kad yra bent jau išbandę elektronines cigaretes.
– Ketvirtadalis jaunuolių yra bent jau išbandę elektronines cigaretes, kaip ir 21% 25–39 metų amžiaus žmonių. Palyginimui, tai padarė 6% 55 metų ir vyresnių respondentų.
– Respondentai, kurie baigė dienines studijas sulaukę 20 metų ir vyresni (14 proc.), yra šiek tiek labiau linkę bent jau pabandyti elektronines cigaretes nei tie, kurie paliko 15 metų ir vyresni (8 proc.).
– Elektronines cigaretes dažniau yra išbandę bedarbiai (25 proc.), fizinį darbą dirbantys asmenys (20 proc.), studentai (19 proc.) ir savarankiškai dirbantys asmenys (18 proc.).
– Tie, kuriems sunku apmokėti sąskaitas, dažniau yra bent jau pabandę elektronines cigaretes (23 proc.), ypač lyginant su tais, kurie niekada arba beveik neturi tokių sunkumų (12 proc.).
– Nenuostabu, kad rūkaliai (37 proc.) dažniau bando elektronines cigaretes, palyginti su tais, kurie niekada nerūkė (3 proc.).
– Beveik pusė respondentų, kurie bandė mesti rūkyti, yra bandę ir elektronines cigaretes (47 proc.).
– Labiau įsitvirtinę rūkaliai daug rečiau bando elektronines cigaretes: jas išbandė maždaug pusė rūkančiųjų 5 metus ar mažiau (48–51 proc.), o rūkančiųjų nuo 13 metų – 29–20 proc. metų.
– Retkarčiais rūkantieji (42 proc.) šiek tiek dažniau bando elektronines cigaretes nei kasdien rūkantieji (32 proc.).
Iš tų, kurie naudojasi elektroninėmis cigaretėmis, dauguma jų vartoja kasdien, du trečdaliai (67 proc.) atsakė taip. Dar penktadalis (20 proc.) tai daro kas savaitę, o mažiau nei vienas iš dešimties naudojasi kas mėnesį (7 proc.) arba rečiau nei kartą per mėnesį (6 proc.). Apskritai tai reiškia, kad tik 1 % respondentų visoje ES kasdien naudoja elektronines cigaretes.
Kokius skonius naudoja garlaiviai Europos Sąjungoje?
Tarp tų, kurie šiuo metu elektronines cigaretes naudoja bent kartą per mėnesį, populiariausias skonis išlieka vaisių, kurį paminėjo beveik pusė (47 proc.) respondentų. Tabako skonis (36%) yra šiek tiek mažiau populiarus, po to seka mentolio arba mėtų (22%) ir „saldainių“ skonio (18%). Mažiausiai populiarūs yra alkoholio skonio e-skysčiai, kuriuos pabrėžė tik 2% respondentų, o nedidelė mažuma (3%) paminėjo ir kitus nenurodytus skonius.
Keturios iš dešimties moterų (44 %) labiau mėgsta tabako skonį, o vyrų – mažiau nei trečdalis (32 %). Savo ruožtu vaisių skonio e-skysčiai yra daug populiaresni tarp vyrų, daugiau nei pusė (53%) teigia, kad pirmenybę teikia šiam skoniui, palyginti su kiek daugiau nei trečdaliu (34%) moterų.
Elektroninė cigaretė, pagalbinė priemonė mesti rūkyti ?
Dauguma rūkančiųjų ir buvusių rūkalių, vartojančių ar vartojusių elektronines cigaretes, teigia, kad šie prietaisai jiems nepadėjo sumažinti tabako vartojimo. Tokį atsakymą pateikia kiek daugiau nei pusė (52 proc.) respondentų – septyniais procentiniais punktais daugiau nei 2014 m. gruodžio mėn.
Tik 14 % respondentų teigia, kad elektroninių cigarečių naudojimas leido jiems visiškai mesti rūkyti – šis skaičius nepasikeitė nuo paskutinės apklausos. Daugiau nei kas dešimtas (10 proc.) teigia, kad vartoję elektronines cigaretes kuriam laikui meta rūkyti, prieš grįždami. Nuo paskutinės apklausos šis skaičius sumažėjo trimis procentiniais punktais. Beveik penktadalis (17 proc.) apklaustųjų sumažino tabako vartojimą su elektroninėmis cigaretėmis, bet nemetė rūkyti. Galiausiai, nedidelė dalis (5 proc.) respondentų iš tikrųjų padidino tabako vartojimą pavartoję elektronines cigaretes.
Elektroninė cigaretė – nepatogumas ar nauda ?
Dauguma apklaustųjų mano, kad elektroninės cigaretės kenkia jų vartotojų sveikatai. Daugiau nei pusė (55 proc.) į šį klausimą atsako teigiamai, o tai yra trimis procentiniais punktais daugiau nei praėjusios apklausos metu. Mažiau nei trys iš dešimties (28%) mano, kad elektroninės cigaretės nėra kenksmingos, o 17% respondentų nežino, ar jos yra kenksmingos, ar ne.
Čia yra reikšmingi skirtumai šalies lygmeniu dėl elektroninių cigarečių suvokimo sveikatos lygmeniu. Visose šalyse, išskyrus šešias, mažiausiai pusė respondentų mano, kad jie yra kenksmingi. Septyniose šalyse daugiau nei trys ketvirtadaliai (75 proc.) respondentų mano, kad elektroninės cigaretės yra žalingos, ypač daug Latvijoje (80 proc.), Lietuvoje (80 proc.), Suomijoje (81 proc.) ir Nyderlanduose (85 proc.). ). Italija išsiskiria ypač maža respondentų, manančių, kad elektroninės cigaretės yra kenksmingos, dalimi – kiek daugiau nei trečdalis (34 proc.).
Elektroninė cigaretė ir reklama
Respondentų buvo klausiama, ar per pastaruosius 12 mėnesių jie matė kokių nors elektroninių cigarečių ar panašių prietaisų reklamų ar akcijų. Dauguma (53 proc.) respondentų teigia nematę elektroninių cigarečių ar panašių produktų reklamos per pastaruosius 12 mėnesių. Nors penktadalis (20 proc.) respondentų šiuos skelbimus matydavo retkarčiais ir beveik tiek pat (17 proc.) juos matė, bet retai, mažiau nei vienas iš dešimties (7 proc.) juos matė dažnai.
EUROBAROMETRAS: KOKIOS IŠVADOS DĖL ŠIOS 2017 M. ATASKAITOS?
Europos Komisijos duomenimis, Europoje jau kelerius metus pastebima bendra tabako gaminių vartojimo mažėjimo tendencija, nors nuo 2014 m. jis išliko stabilus. Nepaisant šios sėkmės, tabako gaminius vis dar vartoja daugiau nei ketvirtadalis europiečių. Bendras vaizdas taip pat slepia didelius geografinius skirtumus: Pietų Europos šalių gyventojai dažniau rūko, o šiaurės Europos žmonės labiau linkę sėkmingai mesti rūkyti. Be to, išlieka nusistovėjusios socialinės ir demografinės tendencijos: vyrai, jaunimas, bedarbiai, mažas pajamas gaunantys ir žemesnį išsilavinimą turintys asmenys dažniau grįžta į tabaką nei iš kitų socialinių grupių.
Kalbant apie elektronines cigaretes, Europos Komisija supranta, kad visuomenė stipriai remia ir toliau uždrausti elektroninių cigarečių naudojimą patalpose. Beveik du trečdaliai respondentų pritaria tokiam draudimui, nors beveik tokia pati dalis elektroninių cigarečių vartotojų prieštarauja šiai idėjai. Ji taip pat pažymi, kad dauguma apklaustųjų tiki e-skysčių skonių uždraudimu, nors ši iniciatyva išlieka nepopuliari tarp elektroninių cigarečių vartotojų.
Norėdami peržiūrėti visą „Eurobarometro“ dokumentą, eikite šiuo adresu norėdami jį atsisiųsti.
